į pirmą puslapį

Įvykių archyvas visos naujienos

Bazilika – ypatingos garbės titulas bažnyčiai
Paskelbta: 2017-10-09 23:40:12
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Nuo rugsėjo 3-iosios Trakų bažnyčia vadinama Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bazilika – tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms. Šį titulą Lietuvoje turi aštuonios bažnyčios.

Ne tik kibinai garsins Trakus

Nuo šiol į Trakus verta važiuoti ne tik pilies aplankyti ar kibinų paragauti, bet ir užsukti į neseniai bazilika tapusią Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Bazilikos titulas šiai bažnyčiai buvo suteiktas rugsėjo 3-iąją. Tradiciniais Trakinių atlaidais buvo pradėtas švęsti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejus.

Trakų bažnyčią fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas. Bažnyčioje garbinamas malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas buvo pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis.

Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje prasidėjo vyskupų paskelbti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, metai. Pagrindinės jubiliejaus iškilmės vyks 2018 metų rugsėjo pradžioje – ateinančiais metais bus minimas Lietuvos valstybės šimtmetis. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.

Ruošiantis 300 metų karūnavimo iškilmėms ir Valstybės 100 metų gimtadieniui Trakuose kas mėnesį vyksta akcija „Malda už miestą ir Tėvynę“ – tai maldos ir šlovinimo vakarai už Trakų rajono ir visos šalies gyventojus. Trakų bazilika yra aštuntoji mažoji bazilika Lietuvoje.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika


Garbės titulas

Kuo skiriasi katedra ir bazilika? Vilniaus arkivyskupijos kurijoje mums paaiškino, jog katedra yra bažnyčia, kurioje stovi vyskupijos vyskupo katedra (mokymo vieta) ir kurioje vyskupas įprastai vykdo savo tarnystę – vadovauja liturginėms apeigoms, skelbia Bažnyčios mokymą. Kiekviena vyskupija paprastai turi katedrą (vyskupo katedros bažnyčią). Arkikatedra yra bažnyčia, prie kurios gyvena ir kurioje pagrindines pamaldas laiko arkivyskupas.

Bazilika – tai garbės titulas, popiežiaus skiriamas ypatingą reikšmę turinčioms bažnyčioms. Bazilikos yra didžiosios ir mažosios. Didžiosios bazilikos visame pasaulyje yra tik septynios, iš jų penkios yra Romoje ir dvi Asyžiuje. Visos kitos bazilikos titulą turinčios bažnyčios vadinamos mažosiomis.

Garbingas bazilikos titulas gali būti suteikiamas ne tik katedrai, bet ir kitai bažnyčiai, atitinkančiai tam tikrus kriterijus. Kriterijai yra taikomi ne tik pastatui, bet ir gyvajai Bažnyčiai – t. y. ten susirenkančiai bendruomenei.

Popiežius suteikia mažosios bazilikos titulą svarbioms vietos bažnyčioms. Svarbi gali būti dėl senovės, dydžio, meniškumo, dvasingumo, piligrimystės traukos. Šis titulas gali būti suteikiamas tada, kai vyskupijos vyskupas išreiškia vietinės bendruomenės norą šiuo titulu pabrėžti konkrečios bažnyčios ryšį su popiežiumi (pavyzdžiui, Trakų bazilikoje yra popiežiaus karūnomis vainikuotas paveikslas, tai nulemia svarbą ir įrodo ryšį).

1989 m. išleistas Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekretas Domus ecclesiae pateikia Mažosios bazilikos titulo suteikimo nuostatus. Bazilikos titului gauti yra keletas svarbiausių kriterijų: bažnyčios pastato svarba vyskupijai, pavyzdžiui, statyta ir dedikuota Dievui kokia nors ypatinga istorine ar religine proga, ar dėl joje saugomo šventojo kūno ar relikvijų, dėl joje gerbiamo šventojo atvaizdo, svarba valstybei ar regionui; pastato kilnumas ir liturginių reikalavimų atitikimas; gyva bendruomenė, kurioje vyksta tikėjimo sklaida ir artimo meilės darbai.

Gavusi bazilikos titulą bažnyčia yra įpareigojama rodyti pavyzdį kitoms bažnyčioms švenčiant liturgines apeigas ir bendruomenės gyvenime, sielovadoje. Tikintiesiems, aplankantiems baziliką, yra suteikiama privilegija tam tikromis dienomis gauti atlaidų. Bazilikoje turi vykti ir visuomenės supažindinimas su popiežiškaisiais dokumentais. O bazilikos rektorius ar vadovas gali nešioti juodą mocetą (susegamą peleriną) su raudonais apvadais, kilpų apsiuvais ir sagomis.

Lietuvoje bazilikomis dar yra paskelbtos Vilniaus ir Kauno arkikatedros, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos, Marijampolės, Krekenavos šventovės ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Lietuvoje iš viso yra septynios katedros, beveik 700 parapinių bažnyčių, per 300 neparapinių bažnyčių ir koplyčių.

Dvi bazilikos Kaune

2015 m. sausio 30 d. bazilikos statusas buvo suteiktas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai. Šią istorinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai dieną buvo vainikuojamas visus metus švęstas dvigubas bažnyčios jubiliejus: bažnyčios konsekravimo dešimtmetis ir kertinio akmens palaiminimas dar 1934-aisiais.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1922 m. kilo idėja tuometinėje laikinojoje sostinėje pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį.
1934 m. birželio 29 d. pirmojo Lietuvos eucharistinio kongreso metu buvo pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo ir pradėti lieti pamatai.

Tačiau sumanymas Žaliajame kalne pastatyti bažnyčią kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklą ilgai liko neįgyvendintas. 1940 m. pavasarį buvo baigti pagrindiniai statybos darbai, tačiau tolesnius darbus nutraukė sovietų okupacija, o po karo nebaigta statyti bažnyčia rekonstruota į radijo gamyklą.

Prasidėjus Atgimimui iniciatyvą atstatyti simbolinės reikšmės šventovę stabdė ekonominiai sunkumai, ir tik 1997 m. dar pastoliais apramstytoje šventovėje aukotos pirmosios Mišios.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – antroji bazilika Kaune. Pirmajai – Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedrai – aukščiausiąjį bažnytinį titulą popiežius Pijus XI suteikė 1921 m. minint Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500 metų jubiliejų.
Parapinė Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – tai vienintelė gotikinė bazilikinio stiliaus bažnyčia ir pats didžiausias gotikinis sakralinio tipo pastatas Lietuvoje. Kauno miesto parapijos bažnyčia, funduota Vytauto Didžiojo XV a. pradžioje (jau minima 1413 m.), XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama.

Caro valdžia, nesuderinusi su Vatikanu, 1864 m. bažnyčią iš Varnių perkėlė Telšių (Žemaičių) vyskupijos katedrą. Popiežius tik 1884 m. oficialiai pripažino perkėlimą. 1895 m. Leonas XIII buvusiai parapinei bažnyčiai suteikė katedros – svarbiausios vyskupijos bažnyčios – titulą.

Katedra turi devynis altorius, arkikatedroje yra kunigo, poeto Jono Mačiulio-Maironio, Žemaitijos vyskupo Motiejaus Valančiaus, pirmojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus kapai.

1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, bazilika tapo arkikatedra su arkivyskupo metropolito sostu.

Žolinė sutraukia maldininkus

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika – garsiausia Marijos šventovė Panevėžio vyskupijoje. 2011 m. rugpjūčio d. per Žolinę Krekenavos bažnyčiai popiežiaus Benedikto XVI sprendimu suteiktas mažosios bazilikos statusas.

Mintis Krekenavos bažnyčiai prašyti bazilikos vardo kilo 2009-ųjų pradžioje, kai buvo rengiamasi šios šventovės stebuklingojo paveikslo ir Krekenavos 600 metų jubiliejui. Tuo tikslu į Vatikaną buvo išsiųstas visas tomas dokumentų, liudijančių Krekenavos bažnyčios ypatingumą. Didžiausia bažnyčios įžymybė – šventu laikomas ir, kaip manoma, sveikatą žmonėms grąžinantis, nuo įvairių nelaimių saugantis Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas, išpuoštas sidabru ir brangakmeniais, kaip manoma, suaukotais žmonių už patirtus stebuklus.

Remiantis rašytiniais dokumentais, stebuklingasis Krekenavos paveikslas pirmąkart paminėtas 1409 metais, Vytauto Didžiojo valdymo laikais. Tuomet jis kabėjo nedidukėje koplytėlėje, o po dešimties metų, kai Vytauto Didžiojo iniciatyva miestelyje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, perkeltas į ją.

Žinoma, kad šventovė sudegė per gaisrą, bet paveikslas liko nepaliestas. Kaip byloja legenda, išgijo liepsnojančią bažnyčią ir paveikslą regėjusi luoša moteris. Žinomas ir kitas pasakojimas moters, tvirtinusios, jog melsdamasi prie jo išprašiusi sveikatos labai ligotam savo vaikui. Stebuklu vadinama ir tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą ant Krekenavos krintant bomboms bažnyčia liko sveikutėlė.

1915–1918 m. Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė Maironis.

Didžiausia vyskupijoje

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia yra viena didžiausių Vilkaviškio vyskupijoje. Atsižvelgiant į šios bažnyčios istorinę svarbą, jai 1992 m. suteiktas mažosios bazilikos titulas.

Dabartinės bazilikos pirmtakė – apie 1717 m. Prienų seniūno Morkaus Antano Butlerio pastatyta medinė koplyčia. 1758 m. čia atvykus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijai, šiame krašte įsišaknijo ir buvo išplėtota įvairialypė sielovada. Netgi pats miestelis, iš pradžių vadintas Pašešupiu, mat yra įsikūręs prie Šešupės, vėliau – Starapole, dabartinį savo vardą gavo nuo šios vienuolijos Globėjos – Švč. Mergelės Marijos.

1809 m. sudegus medinei bažnyčiai, naujosios mūrinės bažnyčios statyba rūpinosi marijonai. 1824 m. bažnyčia pašventinta šios vienuolijos globėjo Šv. arkangelo Mykolo vardu.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios koplyčioje 1934 m. palaidotas nuo Marijampolės kilęs arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927), paskelbtas palaimintuoju 1987 m. birželio 28 d. Nuo to momento padaugėjo maldininkų, atvykstančių pasimelsti prie jo kapo.

Po Antrojo pasaulinio karo sugriovus Vilkaviškio katedrą, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia 1944–1949 m. ir 1989–1998 m. buvo prokatedra (bažnyčia, kurioje reziduoja vyskupas, tačiau esanti ne vyskupijos centre).

Didžiausi katalikų renginiai

Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos miestelį garsina Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika, kurioje kasmet liepos mėnesį vyksta vienas didžiausių Lietuvoje katalikų renginių – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Bazilikos titulas Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu suteiktas 1988 m. gegužės 6 d.

Dabartinė mūrinė Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje jau ketvirtoji. Pirmosios bažnyčios statybos data tiksliai nėra žinoma. Dabartinė bažnyčia už tikinčiųjų aukas pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. Tų metų liepos 7 d. per Didžiuosius atlaidus prie Šv. Kryžiaus Loreto altoriaus buvo aukojamos pirmosios Šv. Mišios.

1896 m. kilus dideliam gaisrui, bažnyčia smarkiai nukentėjo: sudegė keli šimtai knygų, archyvinių dokumentų, taip pat knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijoje įvykę stebuklai. Po gaisro bažnyčia atstatyta XX a. pradžioje. Didžiausi remonto darbai atlikti 1928 m., į Žemaičių Kalvariją atsikėlus marijonams.

Maldininkai traukia į Šiluvą

Rugsėjo mėnesį kasmet dideli maldininkų būriai traukia į Šiluvos miestelį, kur Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje vyksta Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Didžiajame bažnyčios altoriuje yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas. Patvirtindamas Šiluvos šventovės svarbą popiežius Paulius VI mažosios bazilikos titulą bažnyčiai suteikė 1974 m.

O bažnyčios istorija prasideda 1457 m., kai didikas Petras Simonas Gedgaudas užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta Šiluva) steigimo aktą. Didiko įsteigtoji bažnyčia neišliko, bet išsaugotas ir išgarsėjęs steigėjo duotasis bažnyčiai vardas – Švč. Mergelės Marijos Gimimo.

XVI a. į Šiluvą įsisukus reformacijos vėjams, nebeliko ir Šiluvos katalikų bažnyčios. Šiluvos istorijos kryptį pakeitė Švč. Mergelės apsireiškimas. Atgaivinus Marijos Gimimo atlaidus į Šiluvą suplaukdavo žmonių minios.

Ypatinga šventė Šiluvos istorijoje – 1786-ųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Tų metų rugsėjo 8-ąją vainikuotas malonėmis garsėjęs paveikslas ir konsekruotas naujai pastatytosios mūrinės bažnyčios didysis altorius, o rugsėjo 10-ąją pašventinta ir pati bažnyčia.

1993 m. baziliką yra aplankęs popiežius Jonas Paulius II.

Seniausia Lietuvoje

Seniausios Lietuvoje bazilikos reikėtų ieškoti sostinėje. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, iškilusi pačiame miesto centre, šalia gynybinės miesto pilies, liudija gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius. Ši šventovė – tai Lietuvos krikšto simbolis. Vilniaus katedrai mažosios bazilikos titulas suteiktas 1922 m. tuometinio vyskupo pal. Jurgio Matulaičio (1918–1925) rūpesčiu.

Dėl dažnų gaisrų, karų ir nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatyta. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovavo žymiausi užsienio ir vietos architektai bei menininkai. Šiandien tebestovintis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose galima išvysti gotikos, renesanso, baroko pėdsakų.

Vilniaus arkikatedroje ilsisi visos Lietuvos ir jaunimo globėjo – Šv. Kazimiero žemiškieji palaikai. Ir šiandien Vilniuje vykstanti Kaziuko mugė yra Šv. Kazimiero atlaidų Vilniaus arkikatedroje dalis. 1925 m., Lenkijai pasirašius konkordatą su Šventuoju Sostu, Vilniaus katedra tapo arkikatedra.

1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II Vilniaus arkikatedroje malda pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą.

 

Šaltinis: www.savaite.lt

aukstyn
Jono Pauliaus II piligrimų kelias